Kaip išmokyti vaiką apsirengti savarankiškai? (7)

Gebėjimas savarankiškai apsirengti yra labai reikšmingas vaiko raidos pasiekimas, nes jam reikia net keleto gebėjimų: vaiko stambioji ir smulkioji motorika turi būti pakankamai išlavinta, reikia geros judesių koordinacijos bei pusiausvyros.

Be to, vaikas turi turėti pakankamai žinių bei mokėti jas pritaikyti (t.y. mąstyti): vaikas turi suvokti skirtingų drabužių paskirtį (kelnės maunamos ant kojų, kepurė – ant galvos), drabužių rengimosi seką (apatiniai, viršutiniai, lauko drabužiai), sezoniškumą, galiausiai – drabužių derinius ir stilių.

Kada vaikas turi išmokti apsirengti pats?

Tiesa ta, kad prieš tai, kai vaikas išmoks apsirengti, vaikas turi išmokti paprastesnio dalyko – nusirengti. Dauguma metinukų praktikuotis pradeda nuo kojinių, vėliau seka kelnės ir galiausiai marškinėliai. Pusantrų metų vaikui nusirenginėjimas gali būti nesibaigiantis ir labai smagus žaidimas!

Sąmoningai rengtis drabužius dauguma vaikų pradeda sulaukę apytikriai 2-2.5 metų amžiaus, nors bandymų pasimatuoti mamos aukštakulnius ar kūrybingai panaudoti kelnes gali pasitaikyti ir anksčiau. 2.5-3 metų vaikai jau pajėgūs apsirengti nesudėtingus drabužius (kelnes, suknutę, kojines, marškinėlius ar megztuką).

3-4 metų vaikas jau gali turėti aiškią nuomonę, kokius drabužius nori (ar kokių nenori) rengtis. Iki 4-ojo gimtadienio dauguma vaikų geba apsirengti savarankiškai, nors dar metus jiems gali prireikti pagalbos su sudėtingesniais užtrauktukais, smulkiomis sagomis ir batų raišteliais. Batų raištelius vaikai išmoksta užsirišti sulaukę 5-7 metų amžiaus.

Kaip paskatinti vaiką savarankiškai apsirengti?

Vaikas išmoks apsirengti pats, jei turės pakankamai galimybių treniruotis, tad jūsų užduotis – sukurti palankią aplinką šioms treniruotėms. Štai kaip galite tai padaryti:

Leiskite vaikui pasirinkti. Tai geras būdas motyvuoti ir sudominti kiek vyresnį vaiką, jei jis nerodo iniciatyvos rengtis savarankiškai. Kad sprendimo priėmimas netaptų per daug komplikuotas, pasiūlykite vaikui du variantus – to visiškai pakanka ikimokyklinukams. Jei turėsite skubėti, kitos dienos drabužius kartu su vaiku išsirinkite ir pasiruoškite iš vakaro.

Būkite kantrūs ir skirkite papildomo laiko. Bet kuriam vaiko įgūdžiui reikia laiko ir daugybės bandymų. Vaikas išmoks apsirengti greitai tik daugybę kartų tai padaręs lėtai. Planuokite dienotvarkę taip, kad vaikas turėtų papildomas 10 minučių šioms treniruotėms rytais, išnaudokite savaitgalius.

Parinkite tinkamus drabužius. Suvarstomi batai ar palaidinė su gausybe sagučių – per sudėtinga užduotis lopšelinukui. Parinkite tokius drabužius, kokius vaikas pajėgus apsirengti atsižvelgiant į jo stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius. Patiems mažiausiems parinkite kelnes su guma, laisvesnius marškinėlius ar džemperius, avalynę su lipukais.

Pagelbėkite (jei būtina). Vadovaukitės principu, kad pagalbos turi būti tik tiek, kiek būtina. Jei užtenka patarimo – apsiribokite juo. Jei tikrai reikia Jūsų įsikišimo, prieš pagelbėdami atsiklauskite „Gal galiu tau truputį padėti?“. Taip parodysite, kad pasitikite vaiko gebėjimais.

Nesureikšminkite klaidų. Tikrai bus visko: išvirkščių kojinių, pasmukusių pėdkelnių, atvirkščiai užsivilktų marškinėlių, tarpusavyje visiškai nederančių „derinių“. Pasistenkite šių kliurkų per daug nesureikšminti. Žinoma, jų nepastebėti gali būti sudėtinga, ypač jei esate pedantiški, tačiau prisiminkite, kad šiame etape svarbiausia yra tai, ką vaikas padarė, o ne tai, kad jis kažką padarė ne taip.

Ugdykite vaiko supratimą. Žinodamas, kokia tvarka reikia rengtis drabužius, vaikas labiau pasitikės savo jėgomis ir greičiau apsirengs, o suvokimas, kokius drabužius reikia rengtis vienu ar kitu atveju, padės išvengti ginčų dėl būtinos einant į laiką kepurės ar labai mėgstamos, bet per plonos tam metų laikui striukės. Pamokymai yra nuobodu, tad būkite kūrybingi: puikiai tiks savaitgalio žaidimas „Aprenk tėtį“ arba užduotėlė su iš popieriaus iškirptais drabužių paveikslėliais. Juos galite surūšiuoti pagal tam tikrus kriterijus arba suklijuoti ant lapo ta tvarka, kuria reikėtų juos rengtis (šį lapą galima pakabinti vaiko kambaryje – bus puikus priminimas rengiantis rytais).

Nepapirkinėkite. Jei vaikas nerodo didelio noro rengtis savarankiškai, susilaikykite nuo pagundos jam pažadėti atlygį. Taip ugdysite ne vaiko savarankiškumą, o priklausomybę nuo materialių paskatų. Savarankiškumas ugdomas tik tuomet, kai motyvacija yra vidinė. Pagyrimų ir susižavėjimo kupino žvilgsnio turėtų pakakti su kaupu.

Švęskite vaiko pasiekimus. Parafrazuojant garsiąją L. Armstrongo frazę, šie vaiko pasiekimai nėra reikšmingi žmonijai, bet jie yra labai dideli ir svarbūs vaikui (ir Jums) – pagirkite jį, pasakykite, koks jis yra šaunuolis ir kaip puikiai jam pavyko. Jo švytintis ir pasididžiavimo kupinas veidas išduos, kaip tai jam yra svarbu!

Jei vaikas išgyveną periodą „Aš pats!”, greičiausiai jis protestuos prieš bet kokius Jūsų bandymus padėti apsirengti, persirengti ar apsirengti „teisingai“. Jei tik nėra didelės būtinybės, nespauskite vaiko: lai būna apsirengęs taip, kaip pats pasirinko. Pasiguoskite mintimi, kad šis nusikaltimas madai bus dar vienas smagus tėvystės prisiminimas.